Lietuvoje apie kriptoturtą teigia girdėję 64, o įsigiję jo turi – 2 proc. šalies gyventojų. Beveik 30 proc. lietuvių klaidingai mano, kad kriptovaliutos yra tokia pati mokėjimo priemonė kaip ir banknotai ar monetos, rodo pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) metodiką atliktos apklausos duomenys.

Siekdamas šviesti visuomenę apie finansinius produktus, investavimą ir su juo susijusias rizikas, Lietuvos bankas, finansų rinkos dalyviai ir kitos institucijos bei organizacijos jau trečius metus iš eilės jungiasi prie Tarptautinės investuotojų savaitės (angl. World Investor Week), ji šiemet minima spalio 7–13 d.

„Gebėjimas saugiai elgtis elektroninėje erdvėje, tinkamai pritaikyti savo finansinę informaciją ir naudoti asmens duomenis, neatsilikti nuo naujovių ir domėtis technologijomis – būtinybė ir nauja realybė. Tad nenuostabu, kad prioritetinėmis Tarptautinės investuotojų savaitės temomis šiemet pasirinktos technologijų, skaitmeninio finansinio raštingumo ir kriptoturto temos. Pastaroji artėjančio naujo reguliavimo kontekste ypač kelia poreikį šviesti visuomenę, nes su kriptoturtu susijusios rizikos niekur nepradings“, – teigia dr. Viktorija Dičpinigaitienė, Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė.

Europos Komisijos ir EBPO parengtame suaugusiųjų finansinio raštingumo žemėlapyje nurodoma, kad finansiškai raštingas žmogus turėtų domėtis naujovėmis gilindamas savo skaitmeninio finansinio raštingumo žinias, žinoti, kas yra kriptoturtas, suvokti kylančias rizikas ir suprasti, kad kriptoturtas neretai pasitelkiamas ir aferoms: ypač investicinio sukčiavimo atveju galimas aukas viliojant itin didele tikėtina grąža.

„Lietuvių skaitmeninis finansinis raštingumas yra ganėtinai žemas: indeksas tesiekia 45 balus iš 100. Tai yra mažesnis balas nei estų (64 balai) ir latvių (46 balai). Siekdami šviesti finansinių paslaugų vartotojus, Lietuvos banko interneto svetainėje atnaujinome informaciją apie kriptoturtą ir paskelbėme, kokie pokyčiai laukia nuo 2025 m. įsigaliojus Reglamentui dėl kriptoturto rinkų. Taip pat nuolat primename apie investicinio sukčiavimo pavojus“, – sako dr. V. Dičpinigaitienė.

Pagrindiniai patarimai, ką reikia žinoti prieš investuojant:

Jei yra siūloma itin didelė grąža ir maža rizika ar „puiki“ galimybė praturtėti ir netikėtai uždirbti du, tris ar keturis kartus daugiau – tikriausiai, tai yra apgaulė.

Konsultanto skatinimas skubėti ir greitai priimti sprendimą – akivaizdi „raudona lemputė“. Sukčiai dažnai taiko psichologinį spaudimą teigdami, kad jums pasisekė, nes gavote „paskutinę ir geriausią galimybę“; „paskutinę progą spėti investuoti“ ir pan.

Duomenų prašymas. Jei su Jumis susisiekęs konsultantas prašo įvairių prisijungimo duomenų – tai pavojaus signalas. Nė vienas bankas, nė viena kita finansų įstaiga nei sms žinutėmis, nei skambučiais neprašo jokių prisijungimo kodų.

Jei atsitiko taip, kad jus apgavo, žingsniai tokie.

Vis daugiau dėmesio žaliesiems finansams

Tarptautinės investuotojų savaitės metu dėmesys skiriamas ir žaliųjų finansinių produktų temai. Lietuvos bankas šios savaitės metu kviečia susipažinti apie žaliuosius finansinius produktus naujoje interneto svetainės skiltyje „Žalieji finansai“ ir gilinti žinias sprendžiant testą.

Nauja informacinė skiltis, skirta žaliesiems finansiniams produktams čia.

Testą rasite čia.

Tarptautinę investuotojų savaitę Lietuvoje koordinuoja Lietuvos banko Finansinio raštingumo centras, kasmet kviečiantis šioje iniciatyvoje dalyvauti finansų rinkos dalyvius, asociacijas, ministerijas, įstaigas, bibliotekas, universitetus, kolegijas, profesinio mokymo centrus ir kt. Tarptautinės investuotojų savaitės 2024 dalyvius ir jų veiklas šios iniciatyvos metu rasite čia.

Tarptautinė investuotojų savaitė – pasaulinė iniciatyva, vykstanti jau aštuntus metus. Ją organizuojanti Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (angl. Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacijaIOSCO) kviečia visas norinčias šalis ir jų institucijas vykdyti edukacines veiklas, susijusias su investavimo tema. Tarptautinės investavimo savaitės iniciatyvoje dalyvauja apie 120 valstybių.





Source link

By admin